2017 m. rudenį, 47 Europos „Goethe“ institutams susibūrus į tarptautinį projektą „Freiraum“ (vok. „laisva erdvė“), mūsų asociacija buvo pakviesta tapti instituto Vilniuje partnere. Panašias partnerystes – tikėdamiesi geriau įsigilinti į vietinių šalių kontekstą – atitinkamose šalyse užmezgė visi institutai; šitaip tarptautinis projektas efektyviau nagrinėjo, kaip skirtinguose Europos miestuose kalbama apie laisvę, ir atsakė į klausimus: Kokius pagrindinius iššūkius laisvei mato skirtingų Europos regionų bendruomenės? Kokį laisvės vaizdinį yra susiformavę atitinkamų šalių piliečiai, mokslininkai, kultūros veikėjai, ir kodėl? Papildoma priemonė, kuria siekta gilinti suvokimą apie laisvės įvairovę skirtingose žemyno vietose, buvo kelių šalių suporavimas bendrų iniciatyvos renginių planavimui: Lietuva, pavyzdžiui, antrojoje iniciatyvos fazėje projekto idėjas analizuoti buvo pakviesta su komanda Rumunijoje.
Pirmoji projekto fazė: Kas mums yra laisvė?
Artimai bendradarbiaudami su „Goethe“ institutu Vilniuje, siekėme atidžiai išnagrinėti laisvės reikšmę skirtingose Lietuvos bendruomenėse. Labai džiaugiamės, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. „Goethe“ instituto patalpose pavyko sėkmingai suorganizuoti kūrybines dirbtuves „Laisvė“. Renginio metu kvietėme dalyvius – asociacijos narius ir kitus jaunus šalies žmones – atvirai apmąstyti atitinkamų savo bendruomenių bei asmeninį savo santykį su laisve, galiausiai suformuluojant bendrą visiems renginio dalyviams klausimą, atspindintį Lietuvos santykį su laisvės samprata.
Dėkojame, kad dirbtuvėse dalyvauti sutiko keturi kviestiniai svečiai: Berta Tilmantaitė (žurnalistė, fotografė, lektorė bei viena iš Nanook Multimedia bendrasteigėjų), Marius Repšys (kino ir teatro aktorius, apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi), Jonas Ohman (švedų vertėjas, žurnalistas bei nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas) ir Marius Povilas Elijus Martynenko (poetas bei rašytojas, Europos slemo čempionatų dalyvis). Diskusijų metu dalyviai atvirai dalijosi savo mintimis apie laisvę, daugiausiai dėmesio skirdami laisvei švietimo sektoriuje – švietimo prieinamumui bei pasirinkimo galimybių, baigus mokyklą, svarbai. Probleminį dirbtuvių klausimą bei pagrindines idėjas galiausiai vizualizavome ir pristatėme trijų minučių filmuke – šis buvo parodytas tarptautiniame „Goethe“ institutų suvažiavime Varšuvoje. Jį galite peržiūrėti ir čia:
Antroji projekto fazė: Vilnius ir Bukareštas
Planuojant antrąją projekto fazę, tarptautiniame projekto „Freiraum“ partnerių susitikime – vykusiame 2017 m. gruodžio 4–6 d. Varšuvoje – asociacija „Jaunimo debatai“ burtų keliu susieta su Bukarešto universiteto Politikos mokslų institutu. Esminiai partnerių Rumunijoje išsikelti klausimai projekto kontekste – susiję su tolerancija bei saviraiškos laisve visuomenėje. Siekiant gilinti žinias ir suvokimą apie problemines temos sritis, 2018 m. rugsėjį į Rumuniją išvyko net vienuolika projekto Lietuvoje dalyvių ir asociacijos narių.
Bukarešte „Jaunimo debatų“ komanda susitiko su vietinio „Goethe“ instituto darbuotojais, kurių pagalba gilinomės į tai, ką tolerancija reiškia skirtingoms visuomenės grupėms Rumunijoje. Vizito į šalies parlamentą metu, projekto dalyviai taip pat turėjo galimybę aptarti pagrindinius socialinius bei politinius iššūkius šalyje, apsvarstyti galimus jų sprendimo būdus. Neretai vizito metu projekto dalyviai turėjo galimybę kalbėtis su miesto gyventojais – šitaip bandydami geriau suprasti tolerancijos Rumunijos visuomenėje sampratą.
Antroji apsilankymo Rumunijoje dalis – vizitas į Timišoaros miestą, ekonominį ir kultūrinį Vakarinės Rumunijos centrą. Itin turiningas buvo asociacijos narių sudalyvavimas kasmetiniame miesto idėjų festivalyje „PLAI“. Jo metu dalyviai iš Lietuvos ne tik surengė diskusijas ar žaidimus tolerancijos tema, bet ir prisidėjo prie įvairių dirbtuvių tolerancijos Timišoaroje – itin multikultūriškame mieste – tematika organizavimo. Mažuosius festivalio dalyvius asociacijos nariai, beje, pakvietė kurti rankdarbius, kurie šiems atspindėtų tolerancijos jausmą.
Dalyvavimas projekte „Freiraum“ mūsų asociacijai ne tik suteikė galimybę geriau suvokti Rumunijos visuomenės ypatybes, bet ir privertė įsigilinti į lietuvišką kontekstą – ir su didesne patirtimi, ir su platesne spręstinų klausimų įvairove.
