Tęsiant projektą „Debate and decide: bringing the youth’s voice to human rights decision-making“, gegužės 8–9 d. Vilniuje, „Tech Park“ erdvėse, įvyko „Jaunimo politikos laboratorija“. Joje dalyvavo moksleiviai iš debatų konkurse dalyvavusių Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Jonavos Jeronimo Ralio, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijų ir naujai prie projekto prisijungusios Šiaulių Gegužių progimnazijos.
Dvi dienas 8-os ir vyresniųjų klasių moksleiviai mokėsi apie įstatymų leidybos principus bei formulavo savo pasiūlymus spręsti šiandien visuomenei itin aktualias socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos problemas. Jų renginyje buvo trys, ir jų pagrindu buvo sudarytos dalyvių darbo grupės:
- Ar valstybė turėtų užtikrinti darbuotojų, kurių funkcijas gali atlikti dirbtinis intelektas, perkvalifikavimą ir apmokymą?
- Ar valstybė turėtų labiau saugoti žmonių teisę į švarią aplinką, net jei dėl to reikėtų riboti verslą ir ekonominę veiklą?
- Ar valstybė turėtų finansuoti sveikatos apsaugą asmenims, kurių sveikatos sutrikimus lėmė jų žalingi įpročiai?
Penktadienį, pirmąją renginio dieną, renginys prasidėjo susipažinimo sesija bei trumpu įvadu apie įstatymų leidybą Lietuvoje: proceso žingsnius ir dalyvaujančias grupes – Seimo komitetus, suinteresuotąsias visuomenės grupes, prezidentą ir t.t. Šią renginio dalį dalyviams pristatė asociacijos narys ir tarptautinės teisės atašė LR URM Sergej Stoma.
Tuomet sekė dvi politikos laboratorijos – pirmosios metu moksleiviai, įsijautę į įvairius jiems suteiktus vaidmenis, pavyzdžiui, mokytojos (-o), verslininkės (-o) ir t. t., grupelėse kartu su mentoriais-ekspertais Karolina Misiuk, Roku Keršiu ir Egle Adomaityte identifikavo pasirinktos problemos priežastis, poveikį visuomenei bei išskyrė su problema susijusius svarbiausius iššūkius. Antrosios politikos laboratorijos metu dalyviai dėliojo suinteresuotųjų šalių (angl. stakeholders) lauką pagal tai, kiek klausimas (problema) svarbus suinteresuotajai šaliai ir kiek ši turi įtakos.
Šią darbo dieną visi užbaigė vizitu į MO muziejaus parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“. Apsilankius joje, moksleiviai turėjo įvairių nuomonių, tačiau visi sutiko, kad buvo įdomu pamatyti kažką naujo, netradicinio ir gilaus. Taip pat daug kam įstrigo tai, jog parodoje rodomi jaunų ir dar savo vardą tik bekuriančių menininkų darbai.
Na, o šeštadienį, antrąją renginio dieną, toliau konsultuodamiesi su ekspertais, dalyviai rengė realistiškus problemų sprendimų pasiūlymus ir planavo, kaip juos pristatyti visuomenei ir oponuojančioms grupėms. Šių pastangų rezultatas – trys rezoliucijų dokumentai, o taip pat ir kūrybiški jų pristatymai. Šiam tikslui viena grupių netgi nufilmavo trumpą filmuką!
Po kiekvieno pristatymo kitos grupės, ekspertai ir mokytojos turėjo galimybę rezoliucijas pakomentuoti, užduoti klausimus ir balsuoti. Visų komandų džiaugsmui, visos trys rezoliucijos buvo priimtos, tiesa, ne be gyvybingų diskusijų. Renginio pabaigoje visi – dalyviai, organizatoriai ir mokytojos – kartu atliko šiltą ir gilią grupinę refleksiją.
Džiaugiamės matydami jaunus žmones, kurie nebijo kelti sudėtingų klausimų, kritiškai mąstyti ir aktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose.Dėkojame visiems dalyviams, mentoriams, mokytojams ir organizaciniams partneriams, prisidėjusiems prie šios laboratorijos įgyvendinimo.
Dėkojame Karolinai Misiuk, Rokui Keršiui bei Eglei Adomaitytei už mentoriavimą grupėms ir konsultavimą, Simonai Jurkvėnaitei už fotografavimą.
„Jaunimo politikos laboratorija“ yra projekto „Debate and decide: bringing the youth’s voice to human rights decision-making“ (dotacijos sutarties nr. 2025-1-LT02-KA154-YOU-000305301) dalis. Finansuota Europos Sąjungos lėšomis.
Kelios akimirkos iš renginio:
